Plaučių persodinimo ir kai kurių krūtinės chirurgijos procedūrų metu organo kraujotaka laikinai nutrūksta, o vėliau atkuriama. Paradoksalu, tačiau kraujui sugrįžus gali kilti stiprus uždegimas ir papildomas audinių pažeidimas. Eksperimentinis tyrimas su pelėmis rodo, kad šį procesą galėtų paveikti mitybos, žarnyno bakterijų ir imuninės sistemos sąveika.
Mokslininkai gyvūnams skyrė triptofanu praturtintą pašarą. Triptofanas yra nepakeičiamoji aminorūgštis, gaunama su baltyminiu maistu. Žarnyno mikroorganizmai dalį jos paverčia įvairiais indolo junginiais. Vienas jų – indol-3-propionatas – gali patekti į kraują ir veikti tolimus organus.
Po plaučių išemijos ir reperfuzijos triptofanu maitintų pelių kraujo įsotinimas deguonimi buvo geresnis, o plaučių audinyje nustatyta mažiau uždegiminio interleukino-1 beta. Žarnyne padaugėjo Bifidobacterium ir Lactobacillus grupių bakterijų, o indol-3-propionato koncentracija padidėjo išmatose, vartų venos kraujyje ir plaučiuose.
Tyrėjai nustatė aktyvesnį arilo angliavandenilių receptoriaus, vadinamo AhR, signalinį kelią. Šis receptorius padeda imuninei sistemai atpažinti iš aplinkos ar mikrobiotos kilusius junginius. Kai AhR buvo blokuojamas, apsauginis indol-3-propionato poveikis susilpnėjo. Tai suteikia mechanistinį paaiškinimą, kaip žarnyne susidaręs metabolitas galėjo paveikti plaučių uždegimą.
Papildomame eksperimente bakterijų lipopolisacharidu sukeltas uždegimas taip pat buvo silpnesnis. Triptofanu maitintų gyvūnų plaučiuose ir kraujyje nustatyta mažiau interleukino-6, o alveoliniai makrofagai gamino mažiau uždegiminių mediatorių. Iš tirtų junginių indol-3-propionatas parodė ryškiausią slopinantį poveikį.
Šie rezultatai įdomūs transplantacijos medicinai. Pirminė transplantato disfunkcija po plaučių persodinimo tebėra rimta ankstyva komplikacija. Jeigu žarnyno mikrobiotos metabolitai padėtų sumažinti reperfuzijos pažeidimą, ateityje galėtų atsirasti mitybos, probiotikų ar tikslinių metabolitų strategijų. Tačiau tai kol kas tik hipotezė, kurią reikia tikrinti žmonėms.
Pelės metabolizmas, mikrobiota ir chirurginė situacija skiriasi nuo žmogaus. Triptofano kiekis tyrimo pašare taip pat nebūtinai atitinka saugų ar naudingą žmonių suvartojimą. Didinant vienos aminorūgšties dozę galima paveikti kitų medžiagų apykaitą, o papildų kokybė ir biologinis poveikis labai skiriasi.
Todėl pacientams, laukiantiems transplantacijos ar besirengiantiems operacijai, nereikėtų savarankiškai pradėti vartoti triptofano papildų. Mitybos pakeitimai turi būti derinami su transplantacijos ar chirurgijos komanda. Tyrimas svarbus tuo, kad atskleidžia galimą žarnyno–plaučių ašies mechanizmą ir nurodo kryptį būsimiems klinikiniams darbams, bet dar nepateikia gydymo rekomendacijos.
Rengiant publikaciją naudotos dirbtinio intelekto priemonės. Turinį peržiūrėjo MedNews.lt redakcija.
Originalus tekstas: https://doi.org/10.1080/19490976.2026.2715839
Iliustracija sukurta naudojant dirbtinį intelektą.