2026 m. rugsėjį žurnale „JAMA“ paskelbta sisteminė apžvalga pateikia vieną išsamiausių naujausių atsakymų į klausimą, kas žinoma apie žmonių sveikatą po COVID-19 vakcinacijos. Iš 11 829 rastų šaltinių autoriai atrinko 155 tinkamas publikacijas. Atnaujintos vakcinos buvo siejamos su mažesne hospitalizacijos ir kitų sunkių baigčių rizika, o naujų saugumo signalų nenustatyta.
Kokie duomenys buvo vertinti?
Apžvalgoje sujungti labai skirtingi įrodymai: 15 atsitiktinių imčių klinikinių tyrimų, 84 lyginamieji stebėjimo tyrimai, 38 vienos grupės vakcinų saugumo tyrimai ir 18 ligos naštą aprašančių darbų. Tai nėra vienas eksperimentas ar vienos šalies registras. Autoriai vertino įvairaus amžiaus žmones, nėščiąsias, kūdikius, vaikus, vyresnius asmenis ir imunitetą slopinančiomis ligomis sergančius pacientus.
2025–2026 m. sezonui pritaikytos vakcinos 65 metų ir vyresniems žmonėms buvo siejamos su 53 proc. mažesne hospitalizacijos dėl COVID-19 rizika. 18–64 metų suaugusiesiems 2024–2025 m. sezono vakcinų veiksmingumas nuo hospitalizacijos siekė 54 proc., tačiau šio įverčio pasikliautinasis intervalas buvo platus, todėl tikslus poveikio dydis nėra vienodai užtikrintas visoms grupėms.
Nauda matyta ir pažeidžiamesnėms grupėms
9 mėnesių–4 metų vaikams vakcinacija buvo siejama su 76 proc. mažesne apsilankymo skubios pagalbos skyriuje ar skubios konsultacijos dėl COVID-19 rizika. Imunosupresuotiems suaugusiesiems apsauga nuo kritinės ligos, kai prireikia intensyviosios terapijos arba liga baigiasi mirtimi, skirtinguose pogrupiuose siekė 32–53 proc.
Nėštumo metu atlikta vakcinacija buvo siejama ne tik su mažesne pačios nėščiosios skubios pagalbos poreikio rizika, bet ir su retesniais kūdikių apsilankymais ligoninėje dėl COVID-19 per pirmuosius du gyvenimo mėnesius. Sveikatos priežiūros darbuotojams trys–penkios dozės, palyginti su dviem dozėmis, buvo siejamos su mažesne laboratorijoje patvirtintos ligos ir poūmių simptomų tikimybe.
Ką iš tiesų reiškia „naujų saugumo signalų nėra“?
Ši formuluotė nereiškia, kad po vakcinos niekada nepasitaiko nepageidaujamų reakcijų. Ji reiškia, kad naujausiuose į apžvalgą įtrauktuose tyrimuose nenustatyta iki tol nežinomo rimto reiškinio ar netikėto žinomos rizikos padidėjimo. Ankstesniais pandemijos metais buvo nustatyta reta miokardito ir perikardito rizika, labiau aktuali tam tikroms jaunesnio amžiaus grupėms ir susijusi su dozės numeriu bei intervalu. Ši rizika prisidėjo prie 2022 m. pakeistų dozavimo intervalų rekomendacijų.
Naujoji apžvalga pažymi svarbų ribotumą: dauguma miokardito tyrimų apėmė žmones, skiepytus dar iki minėto intervalų pakeitimo. Dėl to negalima senesnių rizikos įverčių mechaniškai perkelti dabartinėms schemoms. Kartu keturi tyrimai nerodė reikšmingo miokardo infarkto, Guillaino–Barré sindromo, insulto, giliųjų venų trombozės ar plaučių embolijos rizikos padidėjimo, o daugiau kaip 1,65 mln. JAV veteranų kohortoje nepadidėjo nė vieno iš 48 specialiai stebėtų nepageidaujamų reiškinių rizika.
Ko apžvalga negali atsakyti?
Stebėjimo tyrimuose paskiepyti ir neskiepyti žmonės gali skirtis ne vien vakcinacijos faktu. Jie gali turėti kitokį sveikatos priežiūros prieinamumą, elgseną, ankstesnių infekcijų istoriją ar gretutinių ligų profilį. Tyrėjai statistiškai koreguoja šiuos skirtumus, tačiau visų jų panaikinti neįmanoma. Dėl to procentiniai veiksmingumo rodikliai parodo asociaciją konkrečiu sezonu ir populiacijoje, o ne nekintamą vakcinos savybę.
Be to, SARS-CoV-2 nuolat kinta, apsauga nuo infekcijos greičiau silpnėja nei apsauga nuo sunkios ligos, o žmonės turi skirtingą persirgimo ir skiepijimo istoriją. Todėl prieš kelerius metus gautų dozių rezultatų negalima tiesiogiai prilyginti 2026–2027 m. sezonui pritaikytai vakcinai. Apžvalgos stiprybė yra ne vienas „galutinis“ skaičius, bet nuosekliai ta pačia kryptimi rodantys hospitalizacijos, kritinės ligos ir pažeidžiamų grupių duomenys.
Svarbu atskirti santykinį ir absoliutų poveikį. Pavyzdžiui, 53 proc. veiksmingumas nuo hospitalizacijos nereiškia, kad 53 iš 100 paskiepytų žmonių būtinai išvengė ligoninės. Tai reiškia santykinai mažesnį hospitalizacijų dažnį, palyginti su panašiais atnaujintos dozės negavusiais žmonėmis. Absoliutus išvengtų hospitalizacijų skaičius priklauso nuo tuo metu plintančio viruso, žmogaus rizikos ir infekcijų dažnio. Todėl tas pats procentas vyresniam ar imunosupresuotam žmogui gali reikšti didesnę praktinę naudą nei mažos rizikos jaunam suaugusiajam.
Ką tai reiškia šiandien?
Duomenys nepagrindžia socialiniuose tinkluose kartojamo teiginio, kad po COVID-19 vakcinacijos būtų atsiradusi nauja masinė ilgalaikė žala. Tačiau apžvalga taip pat nesuteikia vienodos rekomendacijos kiekvienam žmogui. Absoliuti nauda didžiausia tiems, kuriems pati infekcija kelia didesnę sunkios ligos riziką: vyresniems žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, nėščiosioms ir imunosupresuotiems pacientams.
Sprendžiant dėl atnaujintos dozės svarbūs amžius, gretutinės ligos, ankstesnės reakcijos, persirgimo laikas ir šiuo metu Lietuvoje galiojančios rekomendacijos. Individualią naudą ir retų komplikacijų riziką verta aptarti su gydytoju arba skiepijančiu specialistu, ypač jei anksčiau buvo miokarditas, perikarditas ar sunki alerginė reakcija.
Jei po ankstesnės dozės atsirado krūtinės skausmas, dusulys, širdies plakimas ar kita rimta reakcija, tai būtina pasakyti gydytojui prieš sprendžiant dėl kitos dozės. Ūmūs simptomai po vakcinacijos turi būti vertinami mediciniškai, o įtariama nepageidaujama reakcija registruojama farmakologinio budrumo sistemoje.
Šaltinis: Lipson RA ir kt. COVID-19 Vaccine Effectiveness and Safety for the 2026-2027 Respiratory Season. JAMA, 2026. DOI: 10.1001/jama.2026.18191.