ECDC: po Ebolos atvejų Kenijoje ir Nigerijoje bendra rizika Europoje išlieka labai maža

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras spalio 23 dieną paskelbė naują vertinimą po įvežtinių Bundibugyo viruso sukeltos Ebolos atvejų Kenijoje ir Nigerijoje. Naujiena rodo, kad protrūkio stebėsena turi apimti ir keliones tarp šalių. Tačiau iš jos nereikėtų daryti išvados, kad Europos gyventojams iškilo didelė kasdienė užsikrėtimo grėsmė. ECDC bendrą riziką Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės visuomenei vertina kaip labai mažą.

Kas pranešta apie naujus atvejus

Vertinimo paskelbimo dieną Kenijoje buvo pranešta apie devynis patvirtintus atvejus, įskaitant vieną mirtį. Aštuoni antriniai atvejai buvo susieti su pirmuoju įvežtiniu atveju: keturi šeimos nariai ir keturi sveikatos priežiūros darbuotojai. Nigerijoje pranešta apie vieną patvirtintą atvejį žmogui, turėjusiam kelionės į Ugandą istoriją. Abiejose šalyse vykdytas kontaktų atsekimas.

Šiuos skaičius svarbu sieti su konkrečia data. Tai nėra nekintantis viso protrūkio dydis ar šiandienos realaus laiko suvestinė. ECDC vertinimas remiasi tuo metu turėta informacija. Pasikeitus atvejų geografijai, nustatymo galimybėms ar kontaktų stebėsenos rezultatams, rizikos vertinimą gali tekti atnaujinti. Vienas pranešimas negali pakeisti nuolatinės epidemiologinės stebėsenos.

Maža rizika nereiškia vienodos rizikos visiems

ECDC į paveiktas Kenijos ir Nigerijos vietoves vykstančių arba ten gyvenančių ES ir EEE žmonių bendrą riziką vertino kaip mažą, jei laikomasi rekomenduojamų atsargumo priemonių. Bendrai Europos visuomenei ji įvertinta kaip labai maža. Šių dviejų kategorijų nereikia sukeisti: jos apibūdina skirtingas ekspozicijos aplinkybes.

Gyventojas, neturėjęs jokio kontakto su paveikta teritorija ar sergančio žmogaus kūno skysčiais, nėra tokioje pačioje situacijoje kaip tiesioginę pagalbą teikiantis darbuotojas. Ligos sunkumas užsikrėtus ir tikimybė užsikrėsti taip pat nėra tas pats. Sunki liga gali kelti didelę individualią žalą, nors bendroje populiacijoje galimų atvejų tikimybė išlieka maža.

Kodėl svarbi konkreti viruso rūšis

Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad didelius Ebolos protrūkius gali sukelti skirtingi ortoebolavirusai. Todėl bendras žodis „Ebola“ dar nepasako, ar turima vakcina arba specifinis gydymas tinka konkrečiam sukėlėjui. Bundibugyo viruso sukeltai ligai patvirtintų specifinių vakcinų ir gydymo priemonių nėra; tai nėra tas pats virusas, kuriam skirti jau patvirtinti Ebolos produktai.

Vis dėlto specifinio vaisto nebuvimas nereiškia, kad medicinos pagalba bevertė. PSO pabrėžia ankstyvą intensyvią palaikomąją priežiūrą, skysčių netekimo koregavimą ir simptomų gydymą. Protrūkio kontrolė taip pat apima laboratorinę diagnostiką, kontaktų stebėseną, infekcijų prevenciją ir bendruomenių įtraukimą. Vienos priemonės negalima pristatyti kaip visą sistemą pakeičiančio sprendimo.

Ką turi žinoti grįžtantis keliautojas

ECDC specialistams skirtame paaiškinime nurodo vertinti simptomus kartu su nesena kelione ir galimu kontaktu. Karščiavimą, silpnumą ar galvos skausmą grįžus iš paveiktos vietovės gali sukelti ir kitos, dažnesnės infekcijos. Tačiau suderinamų simptomų ir reikšmingos ekspozicijos derinys reikalauja tinkamo įvertinimo. Inkubacinis laikotarpis gali trukti nuo dviejų iki dvidešimt vienos dienos.

Jeigu per dvidešimt vieną dieną po išvykimo iš paveiktos vietovės atsiranda tokie simptomai, ECDC rekomenduoja pirmiausia susisiekti su sveikatos priežiūros tarnyba telefonu ir pranešti kelionės bei kontakto aplinkybes. Tiesiogiai vykti į gydytojo kabinetą ar priėmimo skyrių iš anksto nesusisiekus nerekomenduojama. Konkrečią tolesnę tvarką nustato atitinkamos šalies tarnybos.

Pasirengimas prasideda dar prieš diagnozę

Gydymo įstaigai svarbus ne vien infekcinių ligų specialistas. Pirmą informaciją gali gauti registratūra, skubios pagalbos dispečeris ar priėmimo darbuotojas. Aiški perdavimo grandinė leidžia laiku įvertinti situaciją ir organizuoti saugią pagalbą. Tai pasirengimo klausimas, o ne pagrindas kiekvieną karščiuojantį keliautoją laikyti patvirtintu Ebolos pacientu.

PSO pabrėžia, kad virusas daugiausia perduodamas tiesiogiai kontaktuojant su sergančio ar mirusio žmogaus krauju, kitais kūno skysčiais bei užterštais daiktais. Todėl tinkamos apsaugos priemonės ir mokymai turi atitikti tikrą ekspozicijos pobūdį. Viešoje komunikacijoje nereikėtų gąsdinti vien šalies pavadinimu ar žmogaus kilme: rizikos vertinimas turi remtis aplinkybėmis.

Ką reiškia rekomendacijos dėl kelionių

ECDC šiame vertinime nerekomendavo kelionių į Keniją ir Nigeriją ar iš jų ribojimų. Tai nėra teiginys, kad protrūkio nebėra. Rekomendacija derinama su stebėsena, informavimu ir pasirengimu atpažinti galimą įvežtinį atvejį. Skaitytojui svarbiausia atskirti oficialiai įvardytą mažą bendrą riziką nuo individualios situacijos, kuriai gali reikėti skubaus profesionalaus įvertinimo.

Kontaktas nėra patvirtintas atvejis

Skaitant protrūkio suvestines svarbu nepainioti stebimo kontakto su susirgusiu žmogumi. Kontaktų skaičius apibūdina stebėsenos apimtį, o patvirtintų atvejų skaičius – nustatytus susirgimus. Todėl šių skaičių negalima sudėti ir pateikti kaip vieno užsikrėtusiųjų skaičiaus. Taip pat netikslu iš nedidelės ankstyvos atvejų grupės skaičiuoti visai šaliai ar būsimam protrūkiui tinkantį mirštamumą.

Šioje naujienoje pateikiamas spalio 23 dieną paskelbtas vertinimas. Vėlesnis pranešimas gali pakeisti atvejų skaičių arba rizikos įvertinimą, todėl planuojant kelionę svarbesnė naujausia institucijų informacija negu seniau perskaityta antraštė. Vienas skaičius be datos ir be paaiškinimo, ką jis skaičiuoja, gali sukurti klaidingą įspūdį net tada, kai pats skaičius užrašytas teisingai.