FDA patvirtino Hibsago: daliai hepatito B pacientų – galimybė baigti gydymą

JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) spalio 20 dieną patvirtino Hibsago, kurio veiklioji medžiaga yra bepirovirsenas, tam tikriems lėtiniu hepatitu B sergantiems suaugusiesiems. Vaistas skiriamas kartu su jau vartojamu antivirusiniu gydymu. Naujoji galimybė svarbi dėl siekio daliai pacientų užtikrinti ilgiau išliekančią viruso kontrolę net baigus gydymą, tačiau sprendimas apima aiškiai atrinktą pacientų grupę ir reikšmingas saugumo sąlygas.

Kodėl gydymo pabaiga svarbi

Hepatito B virusas pažeidžia kepenis. Lėtinė infekcija gali progresuoti iki cirozės ir didinti kepenų vėžio riziką. PSO nurodo, kad geriami vaistai, pavyzdžiui, tenofoviras ar entekaviras, gali lėtinti ligos progresavimą ir gerinti ilgalaikį išgyvenamumą. Vis dėlto daugeliui pradėjusiųjų gydymą jį tenka tęsti visą gyvenimą.

Todėl tyrėjams svarbus ne vien viruso slopinimas vaistų vartojimo metu. Siekiama tokios būklės, kai kontrolė išlieka ir gydymą nutraukus. Tai skiriasi nuo vienkartinio gero kraujo tyrimo atsakymo. Ilgalaikės ligos priežiūros klausimai išlieka svarbūs net ir tada, kai naujo gydymo kurso rezultatai palankūs.

Kam skirtas naujasis vaistas

Pagal FDA sprendimą gydymas skirtas suaugusiesiems be cirozės, kurie hepatito B antivirusinius vaistus vartoja bent šešis mėnesius. Jų viruso DNR turi būti nuslopinta, o paviršiaus antigeno HBsAg kiekis – ne didesnis kaip 3000 tarptautinių vienetų mililitre, nustatytas FDA autorizuotu tyrimu. Taigi naujiena neapima visų žmonių, kuriems diagnozuotas hepatitas B.

Bepirovirsenas priklauso antisensinių oligonukleotidų grupei. Jis veikia viruso RNR – genetines instrukcijas, naudojamas viruso komponentams gaminti. FDA taip pat autorizavo lydimąjį Roche Elecsys HBsAg tyrimą pacientų atrankai ir stebėsenai. Atrankos laboratorinis rodiklis čia yra gydymo sprendimo dalis, o ne savarankiškas įrodymas, kad konkrečiam pacientui vaistas būtinai padės.

Ką parodė klinikiniai tyrimai

Dviejų trečiosios fazės B-Well tyrimų duomenimis, kuriuos paskelbė vaisto kūrėja GSK, funkcinio išgijimo rodiklį pasiekė 233 iš 1220 bepirovirsenu gydytų dalyvių ir nė vienas iš 614 placebo grupės dalyvių. Tai sudaro maždaug 19 procentų gydytųjų. Tyrimų metodika aprašyta recenzuotame New England Journal of Medicine straipsnyje: dalyviai atsitiktinai paskirstyti santykiu du su vienu, tyrimai buvo dvigubai akli.

Funkcinis išgijimas šiame kontekste reiškia apibrėžtą laboratorinį ir laiko kriterijų: bent 24 savaites po viso gydymo nutraukimo viruso DNR lieka žemiau kiekybinio nustatymo ribos, o HBsAg neaptinkamas. Tai nėra teiginys, kad iš organizmo pašalinta kiekviena viruso genetinės medžiagos kopija. Taip pat nereikėtų šio rodiklio tapatinti su jau įrodytu ilgalaikiu kepenų vėžio rizikos panaikinimu.

Gydymo nauda nebuvo visuotinė: dauguma bepirovirsenu gydytų tyrimo dalyvių šio galutinio rodiklio nepasiekė. Grupės rezultatas padeda įvertinti galimybę, bet negali iš anksto garantuoti vieno žmogaus baigties.

Trumpas kursas nereiškia trumpos priežiūros

FDA nurodo, kad injekcijos leidžiamos iki 24 savaičių, o įprastas antivirusinis gydymas tęsiamas dar bent 24 savaites po paskutinės injekcijos. Tik daliai žmonių, atitinkančių sveikatos ir laboratorinius kriterijus, vėliau galima nutraukti ir šiuos vaistus. Šešių mėnesių injekcijų kursas todėl nereiškia, kad po šešių mėnesių visi vaistai automatiškai baigiami.

Vaisto informacijoje pateiktas griežčiausias JAV įspėjimas apie sunkias kepenų reakcijas ir trombocitų sumažėjimą, galintį sukelti pavojingą kraujavimą. Taip pat įspėjama dėl inkstų funkcijos blogėjimo ir sunkių uždegiminių reakcijų. Reikalingi reguliarūs kraujo tyrimai. Gamintojo paskelbtoje saugumo informacijoje pabrėžiama kepenų rodiklių ir trombocitų kontrolė prieš gydymą bei jo metu.

Recenzuotų tyrimų santraukoje nurodyta, kad trečio ar aukštesnio laipsnio nepageidaujami reiškiniai gydymo laikotarpiu pasireiškė 16 procentų bepirovirseno ir 3 procentams placebo grupės dalyvių. Šis palyginimas primena, kodėl veiksmingumo procentų negalima vertinti atskirai nuo gydymo rizikos.

Kaip skaityti šiuos procentus

Lyginant naujus gydymo būdus svarbu nesumaišyti skirtingų baigčių ir laikotarpių. Leidimas nutraukti ankstesnį gydymą, viruso kontrolė tyrimo pabaigoje ir komplikacijų išvengimas per daugelį metų yra atskiri klausimai. Ši registracija labiausiai informuoja apie apibrėžtą virusologinę baigtį tirtomis sąlygomis; ilgalaikės priežiūros poreikio ji savaime nepanaikina.

Svarbus ir informacijos šaltinis. Gamintojo pranešimas pateikia išsamius skaičius, tačiau bendrovė turi komercinį interesą. Todėl naujienoje jie gretinami su reguliuotojo sprendimu ir recenzuotu tyrimų aprašymu. Skaitytojui nereikėtų reklaminės sąvokos apie gydymo proveržį suprasti kaip pažado visiems užsikrėtusiesiems. Palyginimas galioja tyrimuose dalyvavusiai populiacijai, pagal numatytą gydymo ir stebėsenos tvarką, o ne bet kokiai kasdienei situacijai.

JAV sprendimas ir Lietuvos pacientas

FDA registracija taikoma Jungtinėms Valstijoms. Ji savaime nepatvirtina vaisto registracijos Europos Sąjungoje, tiekimo Lietuvos gydymo įstaigoms ar kompensavimo. GSK praneša apie kitose šalyse vykstančius reguliacinius procesus, tačiau tai dar nėra konkretaus Lietuvos paciento prieinamumo patvirtinimas.

Praktiškai verta atskirti tris klausimus: ar žmogus atitiktų klinikinius atrankos kriterijus, ar gydymas jam būtų saugus ir ar jis prieinamas konkrečioje šalyje. Šių sprendimų nepakeičia naujienos antraštė. Paskirtų antivirusinių vaistų savarankiškai nutraukti dėl naujos registracijos negalima; būtent prižiūrimas ir tyrimais pagrįstas gydymo užbaigimas buvo naujojo metodo esmė.