Trečios fazės atsitiktinių imčių tyrime išmaniojo telefono programa CT-155, taikyta kartu su įprastu antipsichoziniu gydymu, labiau nei kontrolinė programa sumažino šizofrenijos neigiamus simptomus. Vis dėlto poveikis buvo nedidelis–vidutinis, o tyrimas neatsako, ar nauda išlieka ilgiau nei 16 savaičių.
Kodėl neigiami simptomai svarbūs?
Šizofrenija dažnai siejama su haliucinacijomis ar kliedesiais, vadinamaisiais teigiamais simptomais. Tačiau didelę kasdienio funkcionavimo naštą sudaro ir neigiami simptomai: sumažėjusi motyvacija, menkesnis gebėjimas patirti malonumą, socialinis atsiribojimas, emocinės raiškos skurdumas ir iniciatyvos stoka. Jie gali trukdyti mokytis, dirbti, palaikyti santykius ar savarankiškai planuoti dieną. Esami vaistai šiuos požymius dažnai veikia silpniau nei teigiamus simptomus, todėl ieškoma papildomų, kasdieniame gyvenime lengvai pasiekiamų priemonių.
CT-155 yra tiriamoji išmaniojo telefono skaitmeninė terapija. Ji sukurta ne kaip antipsichozinių vaistų pakaitalas, o kaip papildoma intervencija. Programoje naudojamos struktūruotos užduotys, elgesio aktyvinimo principai, tikslų planavimas ir pratimai, skirti paskatinti dalyvavimą kasdienėje veikloje. Tyrimo dalyviai programą galėjo naudoti savo aplinkoje, o ne tik apsilankymo gydymo įstaigoje metu.
Kaip atliktas CONVOKE tyrimas?
JAV vykusiame daugiacentriame, dvigubai aklame CONVOKE tyrime dalyvavo 457 suaugusieji iš 66 centrų. Visi dalyviai sirgo šizofrenija, patyrė išreikštus neigiamus simptomus ir vartojo stabilias ne daugiau kaip dviejų antipsichozinių vaistų dozes. Atsitiktine tvarka 227 žmonėms skirta CT-155, o 230 – skaitmeninė kontrolinė programa. Abi grupės toliau tęsė įprastą gydymą.
Pagrindinis veiksmingumo rodiklis buvo motyvacijos ir malonumo srities pokytis pagal CAINS-MAP skalę po 16 savaičių. Tai klinikinis vertinimo įrankis, padedantis įvertinti tokius požymius kaip noras užsiimti veikla, socialinis susidomėjimas ir gebėjimas patirti malonumą. Vidutinis dalyvių amžius buvo 45,8 metų, o apie 61 proc. sudarė vyrai.
Ką parodė rezultatai?
Po 16 savaičių CAINS-MAP balas CT-155 grupėje sumažėjo vidutiniškai 6,8 punkto, kontrolinėje grupėje – 4,2 punkto. Koreguotas skirtumas tarp grupių siekė 2,6 punkto CT-155 naudai; jis buvo statistiškai reikšmingas. Standartizuotas poveikio dydis buvo 0,36, todėl rezultatą tiksliau apibūdinti kaip nedidelį–vidutinį, o ne kaip ryškų simptomų išnykimą.
Svarbu, kad pagerėjimas buvo vertintas kaip papildomas prie jau taikomo gydymo. Tyrimas neparodė, kad programa galėtų pakeisti vaistus, psichoterapiją, psichosocialinę reabilitaciją ar gydytojo priežiūrą. Teigiamų psichozės simptomų reikšmingo pagerėjimo nenustatyta, tad CT-155 poveikis nėra universalus visoms šizofrenijos apraiškoms.
Sunkūs nepageidaujami reiškiniai užregistruoti 1,3 proc. CT-155 grupės ir 2,2 proc. kontrolinės grupės dalyvių. Nė vienas jų nebuvo laikytas susijusiu su tiriamąja programa. Vis dėlto skaitmeninės intervencijos saugumas apima ne tik medicininius reiškinius: praktikoje svarbūs duomenų privatumas, prieinamumas žmonėms, turintiems pažinimo sunkumų, ir tai, ar programa neužgožia tiesioginio ryšio su specialistu.
Ką dar reikia išsiaiškinti?
Tyrimas truko 16 savaičių, todėl nežinoma, ar nauda išlieka ilgiau ir kaip dažnai programą reikėtų naudoti. Dalyviams reikėjo turėti tinkamą išmanųjį telefoną, interneto prieigą ir pakankamai stabilią gyvenamąją situaciją. Dėl to rezultatai nebūtinai vienodai tinka žmonėms, patiriantiems benamystę, ryškius pažinimo sunkumus ar skaitmeninę atskirtį.
Tyrimą finansavo ir kuriant produktą dalyvavo komercinės bendrovės, todėl nepriklausomi pakartotiniai tyrimai ir realaus pasaulio duomenys bus svarbūs. Taip pat dar reikės įvertinti kainą, naudojimo tęstinumą, poveikį darbui, socialiniam gyvenimui ir gyvenimo kokybei.
Kuo skaitmeninė terapija skiriasi nuo sveikatingumo programėlės?
Skaitmeninė terapija kuriama konkrečiai medicininei būklei ir vertinama klinikiniuose tyrimuose pagal iš anksto nustatytus rodiklius. Tai nėra vien bendro pobūdžio savijautos ar produktyvumo programėlė. Tačiau klinikinis tyrimas dar nereiškia, kad bet kuri panašiai atrodanti programa yra veiksminga. Pacientams ir specialistams svarbu tikrinti, kokiai indikacijai priemonė skirta, ar ją įvertino reguliavimo institucijos, kaip saugomi duomenys ir kas prižiūri turinį.
Skaitmeninis formatas gali padėti dažniau kartoti pratimus ir susieti juos su realiomis kasdienėmis situacijomis. Kita vertus, motyvacijos stoka yra pats gydomas simptomas, todėl daliai žmonių gali būti sunku programą reguliariai naudoti. Būsimi tyrimai turėtų aiškiau parodyti, kokie naudojimo modeliai siejasi su nauda, kada reikalingas specialisto paskatinimas ir kam toks formatas visai netinka.
Rezultatų nereikėtų aiškinti kaip įrodymo, kad telefonas gali „išgydyti“ šizofreniją. Liga yra įvairialypė, o žmogaus funkcionavimą veikia simptomai, fizinė sveikata, socialinės sąlygos, stigma ir galimybė gauti tęstinę pagalbą. Skaitmeninė priemonė gali būti tik viena platesnio gydymo ir reabilitacijos plano dalis.
Vertinant tokias priemones svarbu stebėti ne vien simptomų skalę, bet ir socialinį dalyvavimą, savarankiškumą, gydymo tęstinumą bei tai, ar pacientas pats patiria pokytį kaip prasmingą.
Praktinė reikšmė: rezultatai rodo, kad gerai suprojektuota skaitmeninė priemonė gali suteikti papildomos naudos daliai pacientų, tačiau ji turi būti integruojama į individualų gydymo planą. Dėl gydymo keitimo visada sprendžia pacientą prižiūrintis psichiatras; staiga nutraukti ar keisti antipsichozinių vaistų negalima.
Pirminis šaltinis: JAMA Network Open: A Digital Therapeutic Intervention for Negative Symptoms of Schizophrenia.