Pacientams, kurie dėl krūtinės skausmo buvo ištirti skubiosios pagalbos skyriuje ir kuriems nenustatyta didelė ūmaus širdies įvykio rizika, nuotoliniu būdu teikiama kognityvinė elgesio terapija gali padėti spręsti dažnai nepastebimą problemą – išliekantį nerimą. PACER atsitiktinių imčių tyrime bendraamžių palaikoma internetinė programa nerimo simptomus sumažino labiau nei įprastas nukreipimas į pirminės sveikatos priežiūros gydytoją.
Krūtinės skausmas gali palikti stiprų nerimą
Krūtinės skausmas yra viena dažniausių priežasčių kreiptis į skubiosios pagalbos skyrių. Atlikus elektrokardiogramą, troponino tyrimus ir rizikos vertinimą, didelei daliai pacientų pavojinga širdies liga nepatvirtinama. Tai gera žinia, tačiau vien jos ne visada pakanka: žmogus gali toliau bijoti infarkto, stebėti kiekvieną kūno pojūtį, vengti fizinio aktyvumo ir pakartotinai kreiptis skubiosios pagalbos.
Nerimas gali sustiprinti širdies plakimo, dusulio ir krūtinės spaudimo pojūčius, todėl susidaro uždaras ratas. Įprastame skubiosios pagalbos modelyje ūmi grėsmė atmetama, tačiau psichologinei būklei dažnai nelieka laiko. Tyrėjai vertino, ar trumpa, lengvai pasiekiama nuotolinė intervencija galėtų užpildyti šią spragą.
Kaip atliktas PACER tyrimas
Į tyrimą įtraukti 375 suaugusieji, kuriems skubiosios pagalbos skyriuje nustatytas mažos rizikos krūtinės skausmas ir padidėjęs nerimas. Dalyviai atsitiktinai paskirstyti į internetinės kognityvinės elgesio terapijos grupes arba gavo įprastą rekomendaciją kreiptis į pirminės sveikatos priežiūros gydytoją. Vienoje internetinės terapijos grupėje papildomai buvo teikiamas bendraamžio konsultanto palaikymas.
Kognityvinė elgesio terapija padeda atpažinti katastrofizuojančias mintis, suprasti ryšį tarp minčių, kūno pojūčių ir elgesio, palaipsniui grįžti prie saugios veiklos bei išmokti valdyti nerimo reakciją. Nuotolinis formatas leidžia medžiagą pasiekti namuose ir mažina kliūtis, susijusias su kelionėmis ar specialistų trūkumu.
Kokie buvo rezultatai
Bendraamžių palaikoma internetinė terapija pagal septynių klausimų generalizuoto nerimo skalę GAD-7 suteikė 1,22 punkto didesnį pagerėjimą nei nukreipimas į pirminę priežiūrą. Apskaičiuotas poveikio dydis buvo 0,25, taigi vidutinis efektas nebuvo didelis, tačiau statistiškai ir kliniškai kryptingas. Didžiausias pagerėjimas nustatytas pacientams, kurių nerimas tyrimo pradžioje buvo sunkesnis.
Bendras nerimo vertinimas labiau gerėjo abiejose internetinės terapijos grupėse. Be to, didesnis įsitraukimas į programą buvo susijęs su ryškesniu simptomų mažėjimu. Tai rodo, kad vien suteikti prieigą nepakanka – priminimai, bendraamžio palaikymas ir aiškus programos įtraukimas į tolesnės priežiūros planą gali būti svarbūs rezultatui.
Ką tai gali pakeisti
Tyrimas siūlo praktišką tęstinės priežiūros modelį. Išrašant mažos rizikos pacientą po krūtinės skausmo ištyrimo, galima ne tik paaiškinti, kada būtina skubiai kreiptis pakartotinai, bet ir įvertinti nerimą bei pasiūlyti struktūruotą nuotolinę pagalbą. Tokia intervencija nepakeičia kardiologinio ištyrimo, tačiau gali sumažinti kančią ir padėti žmogui grįžti prie įprasto gyvenimo.
Rezultatų nereikėtų aiškinti taip, kad krūtinės skausmas yra „tik nerimas“. Pirmiausia būtina profesionaliai atmesti ūmias ir kitas pavojingas priežastis. Naujas ar stiprėjantis skausmas, dusulys, alpimas, šaltas prakaitas, skausmo plitimas į ranką ar žandikaulį reikalauja skubaus medicininio vertinimo, nepriklausomai nuo ankstesnio mažos rizikos įvertinimo.
Kam tokia pagalba galėtų tikti
Nuotolinė programa gali būti ypač naudinga pacientams, kurių tyrimai dėl ūmaus širdies pažeidimo neigiami, bet baimė ir kūno simptomų stebėjimas išlieka. Gydytojas turėtų įvertinti ir depresiją, panikos sutrikimą, savižudybės riziką bei kitas būkles, kurioms gali reikėti tiesioginės specialisto pagalbos.
PACER rezultatai parodo, kad skubiosios pagalbos epizodas gali tapti ne tik pavojingos ligos atmetimo, bet ir ankstyvos psichologinės pagalbos pradžios tašku. Nedidelė, tačiau prieinama ir tikslinga intervencija gali duoti apčiuopiamą naudą tiems, kuriems nerimas po krūtinės skausmo išlieka didžiausias.
Kodėl bendraamžio palaikymas gali padėti
Internetinės savipagalbos programos dažnai susiduria su problema, kad dalis žmonių pradeda, bet neužbaigia užduočių. Bendraamžio konsultantas nėra gydytojo pakaitalas, tačiau gali padėti išlaikyti motyvaciją, priminti saugius programos principus ir normalizuoti patirtį. PACER duomenyse didesnis įsitraukimas siejosi su geresniu nerimo sumažėjimu, todėl žmogiškas palaikymas gali būti svarbi skaitmeninės intervencijos dalis.
Tokia paslauga teoriškai gali būti pasiūlyta netrukus po išrašymo, kai nerimas dar stiprus, tačiau ūmi kardiologinė rizika jau įvertinta. Ji taip pat gali padėti atskirti situacijas, kai pakanka struktūruotos savipagalbos, nuo atvejų, kuriems reikia psichologo, psichiatro ar pakartotinio medicininio ištyrimo.
Kokie yra tyrimo ribotumai
Vidutinis GAD-7 skirtumas buvo nedidelis, todėl nereikėtų tikėtis vienodai ryškaus poveikio kiekvienam pacientui. Rezultatai labiausiai įtikinami žmonėms, kurių nerimas pradžioje buvo didesnis ir kurie aktyviai naudojosi programa. Taip pat neaišku, kaip tiksliai tokį modelį geriausia integruoti skirtingose sveikatos sistemose ir ar nauda išlieka ilgesnį laiką. Vis dėlto intervencija yra mažos rizikos, lengvai plečiama ir nukreipta į aiškiai identifikuojamą priežiūros spragą.
Sveikatos įstaigoms diegiant tokį modelį reikėtų aiškios atrankos, skubaus pakartotinio įvertinimo taisyklių ir duomenų apsaugos. Nuotolinė terapija geriausiai veiktų kaip suderintos priežiūros dalis, o ne kaip atskira programėlė be ryšio su šeimos gydytoju ar kardiologu.
Šaltinis: JAMA Internal Medicine, DOI 10.1001/jamainternmed.2026.4225.