Dr. Pauliaus Boso prostatos operacijų rezultatai: audinius tausojanti technika be robotinės sistemos

Onkourologo chirurgo dr. Pauliaus Boso darbas atkreipia dėmesį į svarbų prostatos vėžio chirurgijos klausimą: kaip pašalinti naviką ir kuo geriau išsaugoti kasdienes paciento funkcijas. Jo taikoma Retzius tarpą tausojanti laparoskopinė technika skirta derinti onkologinį gydymą su šlapimo sulaikymui svarbių struktūrų išsaugojimu. Šios naujienos esmė – ne vien operacijų skaičius, bet ir sudėtingos audinius saugančios chirurgijos pritaikymas be robotinės sistemos.

P. Boso indėlis – technikos pritaikymas laparoskopijai

P. Bosas yra Nacionalinio vėžio centro ir klinikos „Urolita“ onkourologas, atliekantis laparoskopines bei robotines operacijas. Taigi kalbama apie skirtingų instrumentinių platformų patirtį turintį chirurgą, o ne vienos technologijos priešpriešinimą kitai. Vertinant operacijos rezultatus svarbu atskirai aptarti techninį jos atlikimą, šlapimo sulaikymo ir lytinės funkcijos atsikūrimą bei vėžio kontrolę. Kiekvienas šių aspektų turi savus vertinimo kriterijus.

P. Boso ir Gintaro Zaleskio straipsnis paskelbtas „In Vivo“ 2026 metų gegužės–birželio numeryje. Jame aprašytos 186 iš eilės vieno chirurgo 2022–2025 metais atliktos operacijos. Metodas apjungia ekstraperitoninę prieigą, neatveriant pilvaplėvės ertmės, ir šlapimo sulaikymui svarbių struktūrų tausojimą.

Kodėl laparoskopu tai techniškai reiklu

Įprastoje laparoskopijoje chirurgas pats valdo per mažus pjūvius įvestus ilgus instrumentus. Robotinėje chirurgijoje jis instrumentus valdo per konsolę: sistema suteikia trimatį vaizdą ir lanksčiai judančius instrumentų galus. Robotas savarankiškai neoperuoja – veiksmus ir toliau atlieka chirurgas.

Recenzuotoje Hackensack universiteto medicinos centro patirties publikacijoje laparoskopinės prostatektomijos sudėtingumas siejamas su audinių atskyrimu, nervų tausojimu ir siuvimu kūno viduje. Robotinė platforma dalį šių motorinių užduočių palengvina. Todėl tą pačią audinius tausojančią idėją įgyvendinti įprastais laparoskopiniais instrumentais reikalauja ypač išlavintų įgūdžių.

Vis dėlto teiginio „daug sudėtingiau“ negalima išreikšti vienu universaliu skaičiumi: mokymosi trukmė priklauso nuo chirurgo patirties, konkretaus etapo ir vertinamo rezultato. P. Boso darbo reikšmę tiksliau nusako tai, kad sudėtinga technika įgyvendinta be robotinės pagalbos.

Šlapimo sulaikymo rezultatai: 94,4 ir 99,4 procento

Po dviejų mėnesių jokių įklotų nenaudojo 55,7 procento pacientų. Po 6–9 mėnesių šis rodiklis siekė 94,4 procento. Tai tyrime paskelbti visiško šlapimo sulaikymo rezultatai, vertinti pagal griežtą kriterijų – pacientui nereikia jokio įkloto.

Pagal socialinės kontinencijos kriterijų, kai naudojamas ne daugiau kaip vienas įklotas per dieną, rodikliai siekė 94,3 procento po dviejų mėnesių ir 99,4 procento po 6–9 mėnesių. Abu vertinimai apibūdina šlapimo sulaikymą, tačiau vienas leidžia įkloto naudojimą, o kitas jo neleidžia. Todėl pristatant rezultatus svarbu aiškiai įvardyti, kuris kriterijus taikytas.

Ką leidžia palyginti Italijos robotinės operacijos

Antonio Galfano ir kolegų 2013 metų „European Urology“ darbe aprašyti pirmieji 200 Retzius tarpą tausojančia robotine technika operuotų pacientų. Tai perspektyviai stebėta serija be kontrolinės grupės. Po metų šlapimo sulaikymo rodiklis abiejose nuosekliose šimto pacientų grupėse siekė 96 procentus.

Tačiau italai šlapimo sulaikymą apibrėžė kaip įklotų nenaudojimą arba vieno apsauginio įkloto naudojimą. Šio skaičiaus negalima tiesiog sutapatinti su P. Boso serijos kriterijumi „visai be įklotų“. Skyrėsi ir vertinimo laikas, pacientai bei operacinė platforma.

Palyginimas parodo, kad audinių tausojimo kryptis turi tarptautinį pagrindą. Jis nepaverčia dviejų atskirų serijų robotinės ir įprastinės laparoskopijos lygiavertiškumo tyrimu. Patys Italijos autoriai nurodė ilgesnių lyginamųjų tyrimų poreikį.

Italų tyrime taip pat vertinta mokymosi kreivė: pirmieji šimtas atvejų lyginti su kitais šimtu. Kai kurie operaciniai ir patologiniai rodikliai keitėsi didėjant patirčiai. Tai primena, kad rezultatą lemia ne vien sistemos pavadinimas, bet ir chirurgo įgūdžių raida.

Vokietijos duomenys atskleidžia kasdienės praktikos mastą

Christopho Kowalskio ir kolegų analizė apėmė 17 149 pacientus iš 125 sertifikuotų centrų. 2016–2022 metais rinkti pacientų EPIC-26 klausimynų duomenys parodė, kad po metų įklotų nenaudojo 56 procentai vyrų, o 13 procentų naudojo bent du per dieną.

Tai platus kasdienės praktikos vaizdas, tačiau ne P. Boso pacientams parinkta kontrolinė grupė. Skirtingas amžius, ligos rizika, chirurgų patirtis ir rezultatų rinkimas riboja tiesioginį procentų lyginimą. Šie duomenys labiau pagrindžia būtinybę išsamiai informuoti pacientus, negu leidžia sudaryti chirurgų ar metodų reitingą.

Funkcijos išsaugojimas turi derėti su vėžio kontrole

Erekcijos vertinime bet kokį atsikūrimą nurodė 96 procentai vertintų vyrų, o santykiams pakankamą, bent 75 procentus buvusios kokybės siekiančią erekciją – 31 procentas. Teigiami chirurginiai kraštai nustatyti 25,3 procento pacientų. Šių rodiklių negalima pakeisti vien palankiu šlapimo sulaikymo procentu.

Europos urologų asociacija gydymo pasirinkimą sieja su ligos rizika, sveikatos būkle, gyvenimo trukmės perspektyva ir paciento prioritetais. Konsultacijoje verta klausti apie planuojamą nervų tausojimą, šlapimo sulaikymo apibrėžimą ir tolesnį PSA stebėjimą. P. Boso rezultatai yra reikšminga Lietuvos chirurgo patirtis, o individuali prognozė turi remtis konkretaus paciento duomenimis.

Paciento sprendimui svarbi ir numatoma gyvenimo kokybė: kokius pokyčius jis laiko priimtinais, ko labiausiai baiminasi ir kokių tikisi gydymo rezultatų. EAU rekomenduoja šiuos prioritetus aptarti kartu su medicininėmis ligos savybėmis, o ne palikti juos pokalbio paraštėje.