Pogimdyminė depresija yra dažna ir kartais neatpažįstama būklė, galinti paveikti motinos savijautą, kūdikio priežiūrą ir visos šeimos gyvenimą. Naujas tyrimas rodo, kad mažesnė vitamino D forma 25-hidroksivitamino D, arba 25(OH)D, koncentracija netrukus po gimdymo buvo susijusi su didesne depresijos simptomų tikimybe per pirmąsias šešias savaites.
Tyrėjai stebėjo 326 moteris. Kraujo mėginiai paimti praėjus 24–48 valandoms po gimdymo, o emocinė būklė vertinta Edinburgo pogimdyminės depresijos skale. Padidėjusią simptomų riziką atitiko 23,31 procento dalyvių. Žemesnė 25(OH)D koncentracija buvo susijusi su aukštesniais klausimyno balais.
Statistinėje analizėje kiekvienas papildomas vienas nanogramas mililitre 25(OH)D buvo susietas su mažesne depresijos simptomų tikimybe. Tyrėjai taip pat apskaičiavo 24,26 ng/ml ribą, kuri jų imtyje padėjo atskirti didesnės ir mažesnės rizikos grupes. Testo jautrumas siekė 67,11 procento, o specifiškumas – 85,20 procento.
Vis dėlto vienas laboratorinis skaičius negali diagnozuoti pogimdyminės depresijos. Edinburgo skalė yra atrankos priemonė, o diagnozei būtinas sveikatos specialisto įvertinimas. Be to, stebėjimo tyrimas rodo sąsają, bet neįrodo, kad vitamino D stoka sukelia depresiją ar kad papildai ją išgydo.
Ryšį gali paaiškinti keli keliai. Vitamino D receptorių yra smegenyse, o ši medžiaga dalyvauja uždegimo, hormonų ir nervų sistemos procesų reguliavime. Kita vertus, žemas rodiklis gali atspindėti mažesnį buvimą lauke, mitybos ypatumus, lėtines ligas ar socialines aplinkybes, kurios pačios susijusios su psichologine savijauta.
Tyrime išryškėjo ir kiti veiksniai. Pirmasis gimdymas bei prastesnis santykis su sutuoktiniu buvo susiję su didesne simptomų rizika. Planuotas nėštumas, buvimas saulėje ir nėštumo metu vartoti papildai siejosi su mažesne rizika. Tai dar kartą parodo, kad pogimdyminė depresija yra daugelio biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių rezultatas.
Praktiškai gydytojas gali tirti vitamino D kiekį, kai yra pagrįsta stokos rizika, ir koreguoti nustatytą trūkumą pagal rekomendacijas. Tačiau didelių dozių savarankiškai vartoti nereikėtų: perteklius gali padidinti kalcio kiekį kraujyje ir pakenkti inkstams. Papildai negali pakeisti pokalbio, psichologinės pagalbos ar medikamentinio gydymo, kai jis reikalingas.
Artimiesiems svarbu pastebėti užsitęsusį liūdesį, stiprų nerimą, kaltės ar beviltiškumo jausmą, ryškų miego sutrikimą, sunkumą prisirišti prie kūdikio ar mintis pakenkti sau. Esant savižudybės ar kūdikio sužalojimo minčių, pagalbos reikia nedelsiant. Naujasis tyrimas gali padėti geriau suprasti riziką, tačiau svarbiausia išlieka ankstyvas atpažinimas ir prieinama profesionali pagalba.
Rengiant publikaciją naudotos dirbtinio intelekto priemonės. Turinį peržiūrėjo MedNews.lt redakcija.
Originalus tekstas: https://doi.org/10.1080/0167482X.2026.2715723
Iliustracija sukurta naudojant dirbtinį intelektą.