Barretto stemplės tyrime hibridinė argono plazmos terapija sukėlė mažesnę skausmo naštą

Gydant Barretto stemplę su ikivėžiniais ląstelių pokyčiais svarbi ne tik pakitusio audinio kontrolė, bet ir paciento savijauta po procedūros. Žurnalo „Gastrointestinal Endoscopy“ RATE tyrime hibridinė argono plazmos koaguliacija sukėlė mažesnę skausmo naštą nei radiodažninė abliacija. Tyrimas internete paskelbtas rugsėjo 30 dieną. Rezultatai perspektyvūs, tačiau ilgalaikio vėžio prevencijos pranašumo jie neįrodo.

Buvo lyginamos procedūros, o ne gydymas su negydymu

Vieno centro atsitiktinių imčių tyrime analizuotos 62 pacientų 129 abliacijos: 67 radiodažninės ir 62 hibridinės argono plazmos procedūros. Pagrindinis rodiklis buvo krūtinės skausmo našta per 30 dienų, sujungiant skausmo vertinimus į bendrą plotą po kreive. Radiodažninės abliacijos grupėje vidurkis siekė 64,5, o hibridinės terapijos grupėje 40,5 balo dienos; p reikšmė buvo 0,010.

Rijimo sunkumų našta taip pat buvo mažesnė po hibridinės terapijos. Stemplės susiaurėjimas nustatytas šešiems radiodažninės grupės pacientams ir vienam hibridinės grupės pacientui. Displazijos visiška remisija abiejose grupėse siekė 90,3 procento. Tai nedidelis tyrimas, o sesijų skaičius nėra pacientų skaičius. Skaitinis komplikacijų skirtumas neturėtų būti pristatomas kaip patikimai įrodytas universalaus saugumo pranašumas. Panašios remisijos proporcijos savaime neįrodo lygiavertės ilgalaikės apsaugos nuo vėžio.

Kas yra Barretto stemplė

JAV Nacionalinis diabeto, virškinimo ir inkstų ligų institutas Barretto stemplę apibūdina kaip būklę, kai stemplės gleivinės audinys tampa panašesnis į žarnyno gleivinę. Ji siejama su didesne stemplės vėžio rizika, tačiau dauguma šią būklę turinčių žmonių vėžiu nesuserga. Todėl diagnozė nėra tas pats, kas jau nustatytas piktybinis navikas.

Displazija reiškia nenormalias ląsteles, kurių pokyčiai vertinami mikroskopu. Ji skirstoma į žemo ir aukšto laipsnio. Aukšto laipsnio pokyčiai kelia didesnį susirūpinimą, todėl skirtingos diagnozės gali lemti skirtingą stebėjimo ar gydymo planą. Refluksas yra susijęs su Barretto stemplės atsiradimu, bet vien rėmuo nepasako, ar žmogus turi displaziją. Negalima naujo gydymo tyrimo automatiškai pritaikyti kiekvienam, kuris patiria rūgšties atpylimą.

Gydymo sprendimas prasideda nuo tikslios diagnozės

Diagnozei dažniausiai reikia viršutinės virškinimo sistemos endoskopijos ir biopsijų. Pakitimai gali būti pasiskirstę netolygiai, todėl audinio mėginiai imami iš kelių vietų. Patologas įvertina, kokios ląstelės rastos. Tai paaiškina, kodėl vien endoskopinio vaizdo arba simptomų aprašymo nepakanka visam gydymo sprendimui.

Europos gastrointestininės endoskopijos draugijos gairės abliaciją rekomenduoja esant tinkamai patvirtintai displazijai. Žemo laipsnio displazija turi būti nustatyta bent per dvi atskiras endoskopijas ir patvirtinta antro patyrusio patologo. Aukšto laipsnio displazijai be matomo pažeidimo taip pat rekomenduojamas endoskopinis abliacijos gydymas. Matomi pakitimai gali reikalauti pirmiausia pašalinti pažeistą audinį ir tik tada gydyti likusią Barretto gleivinę.

Institutas paaiškina, kad endoskopija gali būti kartojama nustatytu grafiku nenormalioms ląstelėms ar vėžiui stebėti. Tyrimų dažnumas aptariamas su gydytoju ir gali didėti, kai randama daugiau susirūpinimą keliančių pokyčių. Šis stebėjimas skiriasi nuo sprendimo iš karto atlikti abliaciją. Pakartotinių tyrimų tikslas yra surinkti patikimą informaciją ir laiku pastebėti reikšmingą pasikeitimą, o ne taikyti procedūrą visiems vien dėl diagnozės pavadinimo.

Skausmo sumažėjimas yra atskiras gydymo tikslas

RATE rezultatas susijęs su simptomų našta po procedūros. Skausmo kreivės plotas apjungia jo stiprumą ir trukmę, todėl balo dienos nėra vienkartinis skausmo balas. Šio skirtumo negalima versti pažadu, kad kiekvienas žmogus jaus konkrečiu procentu mažiau skausmo. Pacientų patirtys skiriasi, o vidurkis aprašo tiriamą grupę.

Redakciniu vertinimu, tokie darbai naudingi, nes primena, kad gydymo kokybė apima ir sveikimo laikotarpį. Vis dėlto patogesnė procedūra turi būti vertinama kartu su patikima ligos kontrole. Prieš plačiai pakeičiant įprastą metodą svarbu žinoti rezultatų pastovumą skirtinguose centruose, gydytojų patirtį ir ilgalaikes baigtis. Ankstyvas palankus simptomų rodiklis tokio vertinimo nepakeičia.

Po gydymo stebėjimas išlieka svarbus

Europos gairės numato endoskopinę stebėseną ir po sėkmingo pakitusio epitelio pašalinimo. Pirmas kontrolinis tyrimas rekomenduojamas ekspertų centre, o tolesnis grafikas priklauso nuo pradinės diagnozės. Tai reiškia, kad gera ankstyva biopsija neužbaigia viso priežiūros plano. Kontrolės laiką reikia derinti su gydančia komanda.

Instituto pacientams skirtoje informacijoje pabrėžiama, kad Barretto stemplės priežiūra gali apimti rūgštį slopinančius vaistus, endoskopines procedūras ir kai kuriais atvejais chirurgiją. Konkretus metodas parenkamas individualiai. Šis straipsnis nepatvirtina hibridinės argono plazmos terapijos prieinamumo ar kompensavimo Lietuvoje. Pacientui prasminga aptarti tikslią histologinę diagnozę, siūlomo gydymo tikslą, galimus rijimo sutrikimus ir kontrolinių tyrimų planą. Naujas tyrimas suteikia papildomų duomenų tokiam pokalbiui, tačiau nepakeičia individualaus sprendimo.

Rūgštį slopinantys vaistai mažina skrandžio gaminamos rūgšties kiekį ir gali padėti išvengti tolesnio stemplės pažeidimo. Endoskopinio gydymo galimybės apima pakitusio audinio pašalinimą ar jo sunaikinimą šiluma bei šalčiu. Šios priemonės sprendžia skirtingus klinikinius uždavinius, todėl nėra laisvai tarpusavyje keičiamos pagal vieną skausmo rezultatą. Instituto informacijoje pabrėžiamas gydymo naudos ir rizikos aptarimas. Pacientui padeda aiškus paaiškinimas, kodėl siūlomas konkretus metodas ir kokio rezultato tikimasi.