PSO siekia, kad iki 2030 metų naujos sveikatos grėsmės būtų atpažįstamos per parą

Pasaulio sveikatos organizacija spalio 12 dieną Berlyne pristatė naują Pandemijų ir epidemijų žvalgybos centro strategiją. Jos siekis ambicingas: iki 2030 metų kiekviena šalis turėtų gebėti per 24 valandas aptikti ir suprasti atsirandančias sveikatos grėsmes. Tai pasirengimo kryptis, o ne pranešimas, kad bet kuris naujas infekcijos protrūkis jau šiandien bus nustatytas per parą.

Ką iš tiesų reiškia naujas tikslas

Centras įkurtas 2021 metais, reaguojant į COVID pandemijos atskleistas spragas. Naujoji penkerių metų strategija apima ankstyvą signalų paiešką, patogenų genomų stebėseną, ekspertų bendradarbiavimą ir saugius skaitmeninius sprendimus. PSO nurodo, kad tikslui reikės nuolatinių investicijų bei patikimų partnerių. Vien technologijų įsigijimas tokio pajėgumo nesukuria.

Strategijos paskelbimas nėra klinikinis tyrimas. Jis nepateikia eksperimento, kuriame būtų apskaičiuota, kiek konkrečiai mirčių leis išvengti paros terminas. Todėl pažadėtą kryptį svarbu vertinti pagal vėlesnį įgyvendinimą: ar šalys turi žmonių, laboratorijų, ryšio kanalų ir aiškią atsakomybę veikti gavus perspėjimą. Anksti pastebėta grėsmė dar turi būti tinkamai ištirta.

Viešas pranešimas dar nėra patvirtintas protrūkis

Viena atramų yra EIOS iniciatyva, naudojanti atvirus informacijos šaltinius visuomenės sveikatos sprendimams. PSO ją vysto bendradarbiaudama su Europos Komisijos Jungtiniu tyrimų centru. Sistema padeda beveik realiu laiku surinkti ir įvertinti informaciją, o tarptautinė ekspertų bendruomenė suteikia jai kontekstą. Tokia paieška gali padėti pastebėti tai, kas dar neatsispindi įprastose suvestinėse.

Tačiau žinutė apie neįprastą susirgimų grupę nėra tas pats, kas laboratorija patvirtinta infekcija. Redakciniu vertinimu, naudinga atskirti tris žingsnius: signalą, jo patikrą ir sprendimą dėl veiksmų. Jei šie žingsniai suplakami, greitas perspėjimas gali būti klaidingai pristatytas kaip nustatytas faktas. Jeigu signalas ignoruojamas, prarandamas ankstyvos stebėsenos pranašumas. Technologijos vertė priklauso ir nuo specialistų gebėjimo tikrinti šaltinio patikimumą, vietą bei laiką.

Kodėl svarbios laboratorijos ir genomo duomenys

Tarptautinis patogenų stebėsenos tinklas IPSN telkia organizacijas, dirbančias su virusų, bakterijų, grybelių ir parazitų genetine informacija. Genominė stebėsena apima mėginių surinkimą, sekoskaitą ir analizę. Ji padeda suprasti sukėlėjų kitimą bei plitimą. Tinklo tikslas yra tvarus ir teisingiau prieinamas pajėgumas įvairiose šalyse, o ne vien didelės duomenų bazės sukūrimas.

Tokioje grandinėje svarbus visas kelias nuo mėginio iki interpretuoto rezultato. Redakciniu požiūriu, greitai gauta genetinė seka savaime dar neatsako, ar tarp pacientų vyksta vietinis plitimas ir kokių priemonių reikia. Tam rezultatą būtina susieti su kitais stebėjimais. Genomo informacija papildo epidemiologinį vertinimą, tačiau negali būti paversta vieninteliu universaliu atsakymu į visas sveikatos grėsmes.

Bendradarbiavimas turi veikti prieš krizę

PSO bendradarbiavimu grindžiamos stebėsenos modelyje numatyti trys pagrindiniai siekiai: stipresnė integruota ligų bei grėsmių stebėsena, didesni laboratorijų pajėgumai ir bendras rizikos vertinimas. Modelis remiasi suderintais darbo būdais, tarpusavyje veikiančiomis sistemomis ir skirtingų sričių darbuotojų gebėjimais. Sprendimai turi atitikti konkrečios šalies poreikius, nes vienodas techninis paketas visur nebus vienodai naudingas.

Tai paaiškina, kodėl pasirengimas prasideda gerokai anksčiau nei pirmas perspėjimas. Reikia sutarti, kas priima duomenis, kas juos patikrina ir kam perduoda išvadą. Šiame kontekste žmonių, gyvūnų ir aplinkos sveikatos ryšiai padeda matyti platesnį grėsmės vaizdą. Vadinamasis vienos sveikatos požiūris nėra vien papildoma duomenų lentelė: jam reikia realaus skirtingų sektorių bendravimo.

Tarptautiniai įsipareigojimai dar turi tapti veiksmais

Tą pačią spalio 12 dieną PSO pasveikino Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą politinę deklaraciją dėl pandemijų prevencijos, pasirengimo ir atsako. Dokumente akcentuojamos investicijos į nacionalinius pajėgumus, stebėseną, bendruomenių įtraukimą ir tvarų finansavimą. Tai papildo ankstyvo grėsmių atpažinimo kryptį, tačiau pats deklaracijos priėmimas nėra įrodymas, kad visos reikalingos priemonės jau įgyvendintos.

PSO taip pat nurodo tebesitęsiančias derybas dėl prieigos prie patogenų ir naudos pasidalijimo sistemos priedo. Jo klausimą numatyta svarstyti 2027 metų gegužę arba anksčiau, specialioje asamblėjos sesijoje. Šio proceso negalima supainioti su jau įsigaliojusia visų susitarimų visuma. Politinis įsipareigojimas, tarptautinio dokumento įsigaliojimas ir kasdienėje praktikoje veikiantis laboratorijų bei stebėsenos tinklas yra skirtingi etapai. Naujos strategijos sėkmę parodys perėjimas nuo tokių įsipareigojimų prie patikrinamų gebėjimų.

Kaip naujieną vertinti Lietuvoje

Lietuvos skaitytojui svarbiausia žinia yra pasirengimo kryptis. Šis PSO pranešimas neskelbia konkretaus naujo protrūkio Lietuvoje ir neįrodo, kad vietinės institucijos jau pasiekė nustatytą paros tikslą. Tokiam vertinimui reikėtų atskirų nacionalinių duomenų. Taip pat iš pranešimo negalima daryti išvados, kad kiekviena infekcija taps iš karto diagnozuojama žmogui, vos pasirodžius pirmiems simptomams.

Stebėsenos sistemos pajėgumas ir individualaus paciento diagnostika yra susiję, bet skirtingi dalykai. Pirmasis skirtas grėsmėms bendruomenėse atpažinti, antrasis priklauso nuo konkrečios klinikinės situacijos. Vertinant būsimą pažangą verta klausti ne tik, kiek signalų surinkta, bet ir kiek jų patikrinta bei paskatino pagrįstus veiksmus. Paros siekis prasmingas tuomet, kai ankstyva informacija virsta laiku priimtu sprendimu. Visuomenei pateikiant perspėjimą svarbu aiškiai įvardyti, kas jau patvirtinta ir kokie klausimai dar tikrinami.